Edvardo Elrico („Fullmetal“ alchemiko) gyvenimas
Brolijos serijos 62 serijoje, kai tėvo akmuo buvo beveik išeikvotas, jis pradėjo desperatiškai ieškoti naujo. Pamačius prispaustą Edvardą Elricą, jo išraiška staiga pasikeitė ir jis pradėjo eiti link jo, tarsi radęs.
Jei jie yra dalis žmonių, iš dalies Filosofo akmuo, argi ne ironija, kad tai, ko jie ieškojo, visą laiką buvo jų viduje?
0Čia reikia atkreipti dėmesį į keletą skirtingų dalykų.
Pirmiausia, Edvardas ir Alfonse yra visiškai žmonės. Iš tikrųjų tai išsprendžiama, kai Alphonse'as pirmą kartą sužino apie savo tėčio kilmę. Iš esmės jis savyje turi filosofo akmenį, bet vis tiek yra biologiškai žmogus.
Spustelėkite norėdami padidinti.
Antra, prisimink tai visi žmonės yra filosofo akmenys. Edvardas (tarsi) tai teigia 41 epizode ir sako, kad jo gyvenimo energija yra identiška filosofo akmens energijai, ir jis teisus. Visi žmonės yra tiesiog filosofo akmenys, turintys tiksliai vieną sielą.
Trečia, dėl pirmiau minėtų dalykų Tėvas kreipėsi į Edvardą. Ne todėl, kad jis gautų daug energijos, pavyzdžiui, iš tikro, izoliuoto akmens (pvz., Vieno iš Kimblee'o), bet veikiau nes Edvardas turėjo vieną energijos sielą. Tėvas buvo beviltiškas.
2- Atsiprašau, bet šis atsakymas manęs netenkina. Jūs sakote, kad Tėvas kreipiasi į Edvardą ne todėl, kad jis yra filosofo akmuo, bet todėl, kad jo sieloje yra energijos, sakęs, jog visi žmonės yra tarsi „filosofo akmuo, kurio viena siela yra energijos šaltinis“, kad Tėvas galėtų lengvai ieškoti bet kurio kito žmogaus, įskaitant visus ten esančius žmones, kurie labiau neįžeidžia to Edvardo.
- @Krito Taip. Edvardas buvo ne tik prispaustas ir turėjo tik vieną ranką, bet ir fiziškai buvo arčiausiai Tėvo (kuris stengėsi net vaikščioti), su Alu, Mei ir kitais daug didesniais atstumais. Negana to, Edas buvo tas, kurio atžvilgiu Tėvas labiausiai pyko. Kas geriau eiti paskui, nei vienaginkis, įsegtas, netoliese esantis pykčio objektas?