Mano senosios mangos vertimai
Tikimasi, kad „Yen Press“ išleis „Watatemote“ 14 tomą 2019 m. Rugsėjo mėn
tačiau skenavimai jau verčia 14 tomą ir vėliau
Aukščiau pateiktas yra pirmasis 150 skyriaus puslapis, kuris buvo nuskaitytas ir įkeltas į svetainę, kurią gavau prieš mėnesį, o toje pačioje svetainėje pateikiamas sąrašas iki 152 skyriaus.
Be to, ši svetainė taip pat paskelbė „Bookwalker“ specialiojo leidimo skyriaus 144.5 skyrių, kuris buvo paskelbtas prieš 4 mėnesius
ir kaip matote paveikslėlyje, sakoma, kad 14 tomas buvo parduotas sausio mėnesį (darant prielaidą, kad šiais metais).
šie 2 puslapiai rodo, kad Japonijoje 14 tomas jau išleistas ir parduodamas. Nepaisant to, kad gautume oficialų vertimą, turime laukti 9 mėnesius. bet kadangi „Yen Press“ jau turi licencijas, kodėl jas išleisti taip ilgai užtrunka, kai „scanlation“ grupė, kuri negauna atlyginimo ir neatlieka jos laisvalaikiu (nes turi gyvenimą ir savo darbą), gali ją išleisti daug greičiau? ar tai kažkoks butelio kaklelis, kurį turi visi licencijuoti leidimai?
1- Susijęs / dupe? Kodėl taip ilgai užtrunka, kol bus išleista išversta „tankoubon“ tomų versija?
Tai gali būti kiekvieno atvejo pagrindas, tačiau štai ką pastebėjau ir ką manau:
Kaip mes žinome, japonų kalba išleista manga visada yra pirmas dalykas, įvykstantis prieš licencijuojant vertimą į anglų kalbą. Naudojant jūsų pavyzdį, pirmasis „Watamote“ išleistas 2011 m. rugpjūčio 4 d., o pirmasis skenavimas išleistas praėjus dviem savaitėms po to. Tačiau „Yen Press“ nepranešė, kad licencijavo serialą iki „Sakura-Con“ pasirodymo 2013 m. Kovo mėn. Tai beveik 2 metų skirtumas. Šis atotrūkis pakyla ir tęsiasi iki pat neseniai išleisto tomo. Tai suteikia skenavimams nemažą laiko perspektyvą, nes jie buvo pradėti versti anksčiau. Manau, kad tai yra priežastis, kodėl leidimas yra daug vėlesnis nei nuskaitymai.
Be to, naudojant „Watamote“ Vėlgi, „scanlation“ komanda ir „Yen Press“ komanda turi daugmaž tą pačią darbo jėgą (apie 2–3 asmenys; „Yen Press“ Krista ir Karie Shipley verčia, o Lysas Blakeslee rašo „Watamote“), jau nekalbant apie tai, kad oficialiame leidime yra papildomas uždavinys rašyti raštus (ypač kai kuriuose skydeliuose apie japoniškus „garso efektus“, kurie skenuojant paprastai, jei ne visada, palieka jį tokį, koks yra), griežtesnį korektūrą ir kartais cenzūrą.
