Anime, pirmiausia ep2, kai Kirino pirmą kartą atvyko į Akihabarą, pastebėjau, kad daugelis prekės ženklo pavadinimų ar reklaminių skydų buvo pakeisti, ���������������/Liberty buvo pakeista į ���������������/wabaty, ������������/Takarada į ���������/Takada, ��������������� į ���������������, Laox į Taox, Labi į Labla, Gee! į Guu!, McDonald's į McDoneld's ir kt.
Įdomu, kodėl jie padarė tokius pakeitimus. Jie galėjo išlaikyti visą prekės ženklą ir reklaminį skydą tokį patį, koks yra realiame gyvenime, tačiau jie padarė tiek daug subtilių pakeitimų (o kambarinės kavinė beveik išlieka nepakitusi).
Kadangi daugelis šių Velykų kiaušinių dedami į labai akivaizdžią padėtį ir tokio sudėtingo fono animacija reikalauja daug pastangų. Aš nelabai tikiu, kad tai vien tik linksminantis animatorius. Ar yra kokių nors kitų priežasčių? Patinka autorių teisės ar reklama?
P.S. Aš prašau šio rašinio, todėl prašau pagalvoti
P.P.S. vaizdas gautas iš šios svetainės.
P.P.P.S. nedvejodami palikite apie tai kitų minčių
2- Galbūt norėsite skaityti naudodami prekių ženklus filmuose. Tai gali būti ne tiesiog atsakymas, bet tai labai susiję.
- @Dimitrimx tai tikrai turėčiau apsvarstyti, ačiū!
„TV tropuose“ yra visas puslapis, skirtas šiam reiškiniui: „Bland-Name“ produktas.
Prekės ženklų pavadinimų pakeitimas yra gana dažnas žiniasklaidos reiškinys. Kaip užsimena „Dimitri mx“, tikriausiai taip yra todėl, kad studijos nori vengti naudoti prekių ženklus, kad jos būtų saugios. Štai kodėl tokie parodijų pavadinimai kaip „WcDonalds“ ir „EcDonalds“ yra tokie dažni anime.
Toradora meta niūrią šviestuvą pagal šią praktiką:
Kartais „anime“ iš tikrųjų naudoja tikrus vardus, jei jie tinkamai sureguliuoja produkto užkulisius. Pavyzdžiui, taip buvo „Pizza Hut“ atveju „Code Geass“. (Taigi memai „Picos namelis palaiko maištą“.) Išsamesnės informacijos ieškokite Ar buvo kokių nors animacinių filmų su realiu prekių išdėstymu?
Tačiau norint oficialiai sutvarkyti tokius dalykus, reikia daugiau pastangų ir kyla didesnė rizika, todėl suprantu, kodėl anime kūriniai dažniausiai būna su mažiau rizikingais parodijų pavadinimais.
Pavyzdžiui, apsvarstykite Aukščiausio lygio mergina. Ši manga patyrė teisinių problemų, nes joje tiesiogiai buvo daug 90-ųjų vaizdo žaidimų turinio, nors jos leidėjas „Square Enix“ ėmėsi veiksmų, siekdamas gauti oficialų įvairių kompanijų sutikimą naudoti žaidimų simbolius. 2014 m. „SNK Playmore“ dėl šios mangos pateikė „Square Enix“ ieškinį dėl IP pažeidimo, dėl kurio buvo atšaukti visi mangos tūrio ir skaitmeniniai leidiniai. Praėjo maždaug metai, kol abi šalys pasiekė susitarimą ir ieškinys buvo atšauktas.
Ši byla buvo labiau susijusi su autorių teisėmis nei su prekių ženklais, tačiau tai vis tiek yra geras pavyzdys, kokių problemų gali kilti, jei nesate pakankamai atsargūs tvarkydami kitų asmenų intelektinę nuosavybę ... Aukščiausio lygio mergina iš tikrųjų įtraukė daug dalykų, todėl tai buvo ypač sudėtingas atvejis. Čia pateikiamas pranešimas apie autorių teises 1 mangos tome:
Tiek daug...
3- Tai neįtikėtina! Bet taip pat privertė mane susimąstyti: jei anime kartu yra švelnus vardas ir tikrasis vardas, ar tai reiškia, kad tikrasis vardas rodo (ar labai tikėtina) produkto ir anime partnerystę?
- Tikriausiai, ar dar kitaip jie linksminasi tokią praktiką, kaip Toradoroje. Ar yra toks atvejis?
- @ConMan Taip, tiesiai „Oreimo“: „Cure Maid“ kavinė. Reklaminis skydelis nepakeitė prekės pavadinimo, o lankstinuko išklotinėje naudojama faktinė „Cure Maid Cafe“ vieta.
